BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šiek tiek realybės prieskonio ir vienatvės kvapo šią naktį

Taip, aš maža mergaitė, pasiklydusi svajonėse. Žinanti, kas yra ašaros ir bemiegės naktys. Žinanti, kas yra akimirkos grožis. Naivi ir tikinti pasakomis. Gyvenanti vilties rūmuose. Tikinti tuo, ko nėra tam, kad tai būtų. Norinti mylėti net ir po visko kas buvo. Pasimetusi savyje. Grubi ir skaudinanti. Savanaudė. Kartais šiek tiek melagė. Bet visi mes tokie. Visi mes klystame, nors puikiai žinome, kad klysti žmogiška, bet nelogiška. Bet juk tokia mūsų prigimtis. Mes mokomės iš savų klaidų. Aš mokausi iš savųjų, ne iš svetimų. Ir kas, kad kritau daug kartų? Kas, kad žemino tik dėlto, nes tikėjau svajonėmis, buvau naivi ir mylėjau? Kas iš to, kad nekentė tik dėlto, nes norėjau būti kartu, nes galėjau save atiduoti? Aš skaudžiai kritau. Kritau ir nebeturėjau vilties pakilti, nes kiekvieną kartą, kai jau atrodė, kad kažkas išties pagalbos ranką, tai viso labo buvo tik spyris į pilvą. Bet liūdesys užgrūdino. Kančios privertė dar tvirčiau tikėti ir karščiau mylėti. Dabar aš pakilau. Neslėpsiu, buvo nelengva. Bet dabar aš aukštai - aukščiau Jų visų. Ir nors aš kentėjau, nors Tu žudei drugelius, nors galvojau, kad viskas, bet a pakilau. Sugrįžau ir ne tam, kad pasitraukčiau. Sugrįžau, kad laimėčiau. Nes dabar, žiūrėdama saulėtėkį su stikline raudono vyno jaučiu virpesį iki blakstienų galiukų.

Patiko (0)

Rodyk draugams

1 komentaras to “Šiek tiek realybės prieskonio ir vienatvės kvapo šią naktį”

  1.   effete
    Rugpjūtis 5th, 2010 | 22:48

    paskutinis sakinys sujaudino, jei ne tas žodis ‘’saulėlydis” :D

Rašyk komentarą